Energijos taupymo patarimai SSO+

 

Energiją taupyti verta ir tai daryti paprasta:
  • Išnaudokime dienos šviesą. Baldus reikėtų išdėstyti taip, kad į namus (ypač darbo vietas) patektų kuo daugiau dienos šviesos ir šilumos. Taip pat reikėtų išjungti šviesą kambariuose net tuomet, kai iš patalpos išeinama vos kelioms minutėms.
  • Įsitikinkime, kad visi nenaudojami elektros prietaisai yra išjungti iš elektros lizdo. Budėjimo režimu veikiantys įrenginiai (net ir į elektros tinklą įjungtas mobilaus telefono kroviklis!) nuolat naudoja elektros energiją. Taigi, nors prietaisu ir nesinaudojama, tenka mokėti už elektros energiją.
  • Kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose, planšetėse įjunkime energijos taupymo funkcijas. Paprasčiausiai patikrinę įrenginių nustatymus, atlikę keletą pakeitimų bei išjungę nenaudojamas programas, taupysime ir elektros energiją, ir įrenginių baterijas.
  • Skalbkime tik prikrovę pilną skalbyklę ir pasirinkę ekonominį skalbimo režimą. Sunaudosime mažiau vandens ir elektros energijos jam pašildyti. Nustatykime mažiausią galimą vandens temperatūrą. Apie 90 proc. energijos, kurią naudoja skalbyklė, naudojama vandeniui pašildyti.
  • Virtuvėje šeimininkaukime sąmoningai: 
    • Virdulyje virkime tiek vandens, kiek reikia vienam kartui. Norint išgerti puodelį arbatos, tikrai nereikia virinti pilno virdulio vandens.
    • Įpraskime išjungti elektrinę viryklę likus kelioms minutėms iki maisto gaminimo pabaigos.
    • Stenkimės gaminti patiekalus vieną po kito – pasigaminę vieną patiekalą, ant tos pačios kaitvietės statykime kitą puodą. Sutaupysime ir laiko, ir elektros.
    • Jei naudojatės orkaite, kepimo procesą stebėkite per stiklą. Kiekvienas durelių atidarymas sumažina temperatūrą orkaitėje ir verčia prietaisą naudoti daugiau energijos, kad temperatūrą atstatytų.
    • Šaldytuve pasirinkite optimalią temperatūrą – +3,5 pačiame šaldytuve ir -18 šaldiklyje. Atšildykite šaldiklį, jei susidarė 5 mm ledo sluoksnis. Kuo daugiau šaldiklyje ledo, tuo daugiau sunaudojama elektros energijos.
Kitus patarimus kaip taupyti elektros energiją savo namuose rasite čia:

Naudingos video nuorodos:
Naudingos nuorodos:
Išmanieji skaitikliai. ENERGIJA PROTINGAI. ESO 2019.

Apie projektą

Jau netrukus Lietuvos energetikoje prasidės skaitmeninis virsmas – mūsų namus pasieks išmanieji skaitikliai. Jie taps neatsiejama elektros tinklo dalimi, įgalins konkurenciją rinkoje, suteiks postūmį kurtis naujoms paslaugoms, kurios bus naudingos kiekvienam vartotojui. Išmanieji skaitikliai taps įrankiu, leisiančiu gyventojui lengvai ir suprantamai matyti savo suvartojimo duomenis, analizuoti ir keisti vartojimo įpročius.

Išmanieji skaitikliai nuotoliniu būdu perduos suvartojimo duomenis ir tinklo parametrus, o ESO galės greičiau ir tiksliau nustatyti bei šalinti gedimus, efektyvinti tinklo veiklą.

Remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, iki 2025 m. net 80 proc. vartotojų turėtų naudotis išmaniaisiais skaitikliais. Tai padės pasiekti ir įgyvendinti Europos energijos vartojimo efektyvumo planus bei tikslus.

Plačiau apie projektą: https://ismaniejiskaitikliai.lt/

 

Energinio naudingumo sertifikatas

Pastato energinio naudingumo sertifikavimas – tai procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas (energinis sertifikatas). Pastato sertifikate energinio naudingumo klasės skirstomos nuo G žemiausios iki A++ aukščiausios.

Pastato energinio naudingumo klasės nustatymas ir sertifikato išdavimas

Pagrindinės sąvokos:

  • pastato (jo dalies) energinis naudingumas – apskaičiuotas energijos kiekis, reikalingas patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamą energijos poreikį, įskaitant energiją pastato šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms;
  • pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikavimas – teisės aktų reglamentuota procedūra, apimanti pastato (jo dalies) energijos suvartojimo nustatymą, pastato (jo dalies) energinio naudingumo įvertinamą ir priskyrimą prie energinio naudingumo klasės, taip pat pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikato išdavimą;
  • pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikatas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotas sertifikatas, kuriame pagal Reglamento reikalavimus įvertintas pastato (jo dalies) energijos suvartojimas ir nurodoma energinio naudingumo klasė;
  • pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė – pagal energijos vartojimo efektyvumo rodiklių vertes ir Reglamento reikalavimus nustatyta pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė. Pastatai (jų dalys) pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. A++ klasė laikoma aukščiausia, ji nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą (jo dalį).

Energinio naudingumo reikalavimų ir sertifikavimo privalomumas:

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi:

  • naujiems statomiems pastatams (jų dalims);
  • rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams (jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.

Pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi:

  • pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų jų būdingos savybės ar išvaizda;
  • maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;
  • laikiniesiems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
  • nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;
  • atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;
  • poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;
  • nešildomiems pastatams;
  • avarinės būklės pastatams, kurių atnaujinimas atsižvelgus į sąnaudas, skaičiuojant per apytikrį avarinės būklės pastatų ekonominio gyvavimo ciklą, būtų nenaudingas.

Pastatų sertifikavimas privalomas:

  • užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;
  • užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Jeigu kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip, pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus pastato rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą;
  • parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbimuose apie parduodamus ar išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate nurodytas energinio naudingumo rodiklis. Pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema energinio naudingumo sertifikatu, buto energinio naudingumo sertifikatas – tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtu ir paskelbtu energinio naudingumo sertifikatu, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę;
  • didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija. Šio punkto nuostatos taikomos ir pastatams, kurių didesnę kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesnę kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto dalį sudaro viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties patalpos.

Pastato (pastato dalies) sertifikavimo atveju, energinio naudingumo įvertinimo rezultatai pateikiami Sertifikate, kuriame turi būti šie duomenys:

  1. pastato (jo dalies) unikalus numeris
  2. pastato (jo dalies) adresas;
  3. pastato (pastato dalies) paskirtis;
  4. pastato (jo dalies) šildomas plotas;
  5. viso pastato šildomas plotas;
  6. pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė;
  7. skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato (pastato dalies) naudingojo ploto;
  8. pastato (jo dalies) į aplinką išmetamas anglies dvideginio (CO2) kiekis per metus;
  9. sertifikavimo eksperto pastabos;
  10. sertifikato išdavimo data;
  11. sertifikato galiojimo terminas;
  12. sertifikatą išdavusio eksperto vardas, pavardė, pažymėjimo numeris, parašas.

Sertifikatas pastato daliai (butui ir pan.) gali būti išduotas viso pastato energinio naudingumo sertifikato pagrindu, neatliekant papildomų skaičiavimų.

Sertifikato galiojimo trukmė ne ilgesnė kaip 10 metų.

Parengta pagal:

Statybos techninis reglamentas. STR 2.01.02:2016. PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO PROJEKTAVIMAS IR SERTIFIKAVIMAS (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754).

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/15767120a80711e68987e8320e9a5185?jfwid=16rzjwd3ym

ĮSAKYMĄ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2016 M. LAPKRIČIO 11 D. ĮSAKYMO NR. D1-754 „DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.01.02:2016 „PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO PROJEKTAVIMAS IR SERTIFIKAVIMAS“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-576)

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/84007dc001c211ebbedbd456d2fb030d?jfwid=16rzjwd3ym

LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 PAKEITIMO ĮSTATYMAS (2016 m. birželio 30 d. Nr. XII-2573)

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b2d704e048e711e6b5d09300a16a686c